Vilniaus širdis ruošiasi istoriniam pokyčiui, kuris ne tik atnaujins vieną svarbiausių miesto erdvių, bet ir iš esmės pakeis vilniečių bei sostinės svečių įpročius. Vilniaus miesto savivaldybė kartu su patyrusia urbanistų ir architektų komanda oficialiai atskleidė ilgai lauktą ir daug diskusijų kėlusį Vilniaus Rotušės aikštės rekonstrukcijos projektą. Tai nėra vien tik paprastas kosmetinis remontas, suolų pakeitimas ar nusidėvėjusio grindinio atnaujinimas. Tai išsamus, kompleksinis požiūris į istorinę viešąją erdvę, siekiant ją paversti atviresne, žalesne, patogesne ir prieinamesne kiekvienam. Ši išskirtinė erdvė, menanti šimtmečius sudėtingos istorijos, prekybos šurmulį, amatininkų gildijų klestėjimą ir svarbiausius valstybinius įvykius, drąsiai žengia į naują etapą. Šiame etape harmoningai derės paveldo saugojimo principai ir modernaus, tvaraus, į ateitį žvelgiančio Europos miesto standartai. Naujasis rekonstrukcijos planas iškart po pristatymo sukėlė didelį visuomenės, paveldo ekspertų ir vietos verslo susidomėjimą, todėl verta labai išsamiai apžvelgti, kokie konkretūs sprendimai ir inovacijos bus įgyvendinami per artimiausius kelerius metus.
Šiuolaikiniame, sparčiai besivystančiame mieste viešosios erdvės atlieka kur kas sudėtingesnį vaidmenį nei bet kada anksčiau. Jos privalo būti itin universalios – pritaikytos tiek didžiuliams masiniams renginiams, tiek ramiam, kokybiškam kasdieniam gyventojų poilsiui. Atsižvelgiant į šiuos iššūkius, projekto autoriai, architektai ir kraštovaizdžio specialistai, turėjo rasti labai subtilų balansą tarp griežtos istorinio paveldo apsaugos ir nuolat augančių šiuolaikinės visuomenės lūkesčių. Planuojami urbanistiniai pokyčiai apima visą spektrą veiksmų: nuo eismo organizavimo schemų perbraižymo ir automobilių srautų mažinimo iki išmaniųjų apšvietimo sistemų įdiegimo. Šios modernios sistemos ne tik reikšmingai taupys elektros energiją, bet ir padės išryškinti unikalią aplinkinių istorinių pastatų architektūrą tamsiuoju paros metu, kurdamos jaukią, saugią bei estetiškai patrauklią atmosferą.
Kadangi Vilniaus senamiestis yra garbingai įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, bet kokia, net ir mažiausia intervencija į šią erdvę reikalauja ypatingo atidumo, pagarbos kontekstui ir gilių analitinių tyrimų. Naujoji vizija siekia ne perrašyti istoriją, o ją išryškinti pritaikant erdvę XXI amžiaus žmogui. Tai reiškia, kad erdvė turi tapti draugiška visiems judėjimo būdams, tvari klimato kaitos akivaizdoje ir patraukli visais metų laikais. Šis projektas neabejotinai taps vienu svarbiausių dešimtmečio urbanistinių įvykių Lietuvoje, formuojančiu pavyzdį kitiems šalies miestams, kaip galima jautriai, bet drąsiai atnaujinti jautrias istorines teritorijas.
Istorinė reikšmė ir poreikis atsinaujinti
Vilniaus Rotušės aikštė nuo pat miesto įkūrimo ir augimo pradžios natūraliai formavosi kaip pagrindinis komercinis, politinis ir visuomeninis centras. Viduramžiais ir renesanso epochoje čia nuolat šurmuliavo turgūs, vyko svarbūs teismo procesai, vieši bausmių vykdymai, o vėliau aikštė įgavo ir dar stipresnę reprezentacinę funkciją. Čia buvo iškilmingai sutinkami užsienio valstybių valdovai, ambasadoriai, organizuojamos didelės miesto ir valstybės šventės. Tačiau istorija šiai erdvei ne visada buvo gailestinga. Pavyzdžiui, sovietmečiu ši didinga erdvė buvo praradusi savo tikrąją dvasią ir paversta tiesiog banalia, asfalto danga padengta automobilių stovėjimo aikštele, tranzitiniu žiedu. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aikštė po truputį atgavo savo reprezentacinę funkciją ir istorinį veidą, tačiau ankstesnių rekonstrukcijų metu sukurta infrastruktūra bėgant metams vis labiau seno ir šiandien akivaizdžiai nebeatitinka šiuolaikinio žmogaus bei kintančio klimato padiktuotų poreikių.
Viena didžiausių dabartinių problemų – susidėvėjęs, itin nelygus ir vietomis išsiklaipęs akmeninis grindinys. Jis kelia didžiulių iššūkių judėjimo negalią turintiems asmenims, tėvams, stumiantiems vaikiškus vežimėlius, vyresnio amžiaus žmonėms bei dviratininkams ir paspirtukininkams. Neįgaliųjų organizacijos ne vienerius metus akcentavo, kad pagrindinė miesto aikštė jiems yra sunkiai įveikiama kliūčių ruožo zona. Be to, didžiulis atviras, vien tik kietosiomis dangomis padengtas plotas vasaros mėnesiais, ypač per vis dažnėjančias karščio bangas, paverčia šią vietą savotiška miesto „karščio sala“. Čia kritiškai trūksta natūralaus medžių pavėsio, drėgmės ir gaivos, todėl šiltomis dienomis aikštės vidurys tampa nejaukus ir vengtinas, o gyvybė koncentruojasi tik siauruose aikštės pakraščiuose prie pastatų.
Svarbu paminėti ir tai, ko plika akimi nematome. Atlikti išsamūs inžineriniai tyrimai parodė, kad giliai po žeme esantys komunikacijų tinklai, įskaitant senas lietaus nuotekų surinkimo sistemas, prastos būklės vandentiekį ir elektros instaliacijas, reikalauja neatidėliotino ir kapitalinio atnaujinimo. Senosios komunikacijos pastaraisiais metais vis dažniau nebegalėdavo atlaikyti didelių apkrovų per masinius renginius, pavyzdžiui, tradicinės Kaziuko mugės, didžiųjų koncertų ar Kalėdų miestelio metu. Todėl rekonstrukcijos projektas prasidės ne nuo išorinių, vizualiai gražių estetinių pokyčių, o nuo pačių sudėtingiausių fundamentalių požeminių statybos ir archeologijos darbų, kurie užtikrins ilgaamžį, patikimą ir sklandų visos teritorijos funkcionavimą mažiausiai penkiems ateinantiems dešimtmečiams.
Architektūrinė vizija: kas keisis iš esmės?
Naujasis Vilniaus Rotušės aikštės projektas tvirtai paremtas idėja, kad tai turi būti daugiakryptė, lanksti ir įtraukianti erdvė. Remiantis geriausiais ir sėkmingiausiais Vakarų Europos istorinių miestų atnaujinimo pavyzdžiais, atsisakoma labai griežto ir kategoriško atskyrimo tarp pėsčiųjų judėjimo takų, lauko kavinių terasų ir renginiams skirtų zonų. Projekto autoriai miestui siūlo inovatyvų, modulinį erdvės pritaikomumą. Tai reiškia, kad aikštė ir jos prieigos galės gana lengvai ir greitai transformuotis priklausomai nuo sezono, renginių kalendoriaus ar net konkretaus dienos meto. Visada bus išlaikyta atvira, didinga centrinė ašis, nukreipta tiesiai į klasicistinį Rotušės pastato fasadą, pabrėžiant jo monumentalumą, tačiau aikštės pakraščiuose ir šoninėse erdvėse atsiras kur kas daugiau jaukių, išskaidytų mažesnių erdvių, pritaikytų ramiam poilsiui, knygos skaitymui ar tiesiog bendravimui.
Vienas iš labiausiai visuomenėje aptarinėjamų, jautriausių projekto sprendimų yra grindinio keitimo ir pritaikymo klausimas. Architektai ir paveldo apsaugos specialistai priėmė vieningą sprendimą: siekiant išsaugoti istorinę autentiką ir Senamiesčio dvasią, senieji, laiko nugludinti akmenys niekur nedings. Tačiau jie bus kruopščiai išrinkti, nuvalyti ir perkloti iš naujo, naudojant modernias, tvirtas pagrindo technologijas, kurios neleis akmenims išsiklaipyti ir leis sukurti maksimaliai lygų bei saugų paviršių. Tam tikrose strateginėse zonose, ypač tose trajektorijose, kurios skirtos intensyviausiam pėsčiųjų judėjimui, perėjimams bei jungtims su aplinkinėmis gatvėmis, bus integruojamos specialios, lygios pjauto lauko akmens arba granito plokštės. Taip bus meistriškai pasiektas ilgai ieškotas kompromisas tarp paveldo saugotojų, siekiantių išlaikyti senovinį vaizdą, ir neįgaliųjų, dviratininkų bei tėvų su vežimėliais, kuriems būtina sklandi ir lygi danga.
Vizualinį aikštės patrauklumą smarkiai sustiprins ir iš esmės atnaujinta, išmanioji apšvietimo sistema. Užuot naudojus vienodus, erdvę plokščiančius galingus žibintus, bus pereita prie daugiapakopio apšvietimo modelio. Bendrasis aikštės apšvietimas bus blausus ir švelnus, tačiau specialūs kryptiniai šviestuvai pabrėš vertingiausius aplinkinių pastatų fasadų elementus, skulptūras ir naujai pasodintus medžius. Išmanioji sistema leis keisti šviesos intensyvumą ir net atspalvį priklausomai nuo paros laiko, taip kuriant skirtingą atmosferą ramiems vakarams ir šventiniams renginiams.
Žaliųjų erdvių plėtra ir ekologija
Pasaulinė klimato kaita ir Vilniuje vis dažniau fiksuojamos ekstremalios karščio bangos vasaromis reikalauja visiškai naujo, drąsaus požiūrio į miesto centrinės dalies želdynus. Naujajame rekonstrukcijos plane numatytas itin reikšmingas medžių, krūmų ir daugiamečių augalų ploto padidinimas aikštės perimetru. Planuojama pasodinti kelias dešimtis naujų, jau brandžių, didelių medžių, kurie vos tik pasodinti iškart atliks savo funkciją: suteiks natūralų ir platų pavėsį, padės mažinti oro taršą, sugers dulkes bei slopins akmeniniais paviršiais sklindantį miesto triukšmą. Želdiniai bus išmaniai formuojami ir grupuojami taip, kad jokiu būdu neužstotų vertingų istorinių fasadų ir Rotušės kolonų perspektyvos, bet tuo pačiu metu kurtų jaukią, žalią ir gyvybingą oazę miesto širdyje. Papildomai numatoma sukurti nedideles apželdintas saleles su žydinčiais krūmais ir gėlėmis, kurios prisidės prie miesto biologinės įvairovės palaikymo, pritrauks bites, drugelius ir smulkius paukščius.
Ne mažiau svarbus ekologinis aspektas – požeminis tvarumas. Projekte ypatingas, prioritetinis dėmesys skiriamas žiedinei ekonomikai ir moderniam lietaus vandens valdymui. Po atnaujintu grindiniu bus įrengtos inovatyvios, talpios lietaus vandens surinkimo, filtravimo ir akumuliavimo sistemos. Šis natūralus vanduo, užuot buvęs tiesiog nuleistas į miesto nuotekų tinklus, bus kaupiamas specialiose požeminėse talpyklose ir vėliau sausros periodais automatiškai naudojamas aikštės želdiniams drėkinti. Tai ne tik drastiškai sumažins Vilniaus miesto paviršinių nuotekų tinklų apkrovą stiprių, netikėtų liūčių metu (taip išvengiant gatvių patvankų), bet ir padės taupyti brangų geriamąjį vandenį. Atnaujintoje aikštėje taip pat bus įrengti keli nauji, estetiški ir modernūs geriamojo vandens fontanėliai, pritaikyti ir žmonėms, ir jų augintiniams, taip skatinant gyventojus atsisakyti taršių vienkartinių plastikinių butelių naudojimo.
Pėsčiųjų prioritetas ir eismo pokyčiai
Transporto srautų valdymas ir automobilių eismo organizavimas neabejotinai yra viena jautriausių ir daugiausiai diskusijų keliančių temų bet kurioje Vilniaus Senamiesčio rekonstrukcijoje. Naujojo projekto autoriai kartu su eismo ekspertais siūlo drąsų žingsnį – dar labiau ir griežčiau apriboti tranzitinį automobilių eismą aplink visą Rotušės aikštę. Erdvė bus besąlygiškai atiduodama pėstiesiems, dviratininkams, paspirtukininkams ir lėtai judančiam viešajam transportui. Žinoma, būtinas susisiekimas automobiliu išliks įmanomas: vietos gyventojai galės pasiekti savo kiemus, išliks galimybė atvykti aptarnaujančiam transportui (kavinių tiekėjams, kurjeriams) ir greitosios pagalbos, gaisrinės ar policijos automobiliams. Tačiau pačios gatvės, supančios aikštę, profilis bus vizualiai ir fiziškai susiaurintas, atsisakant visų perteklinių, vaizdą gadinančių automobilių stovėjimo vietų prie pat aikštės ir pastatų fasadų.
Šis ryžtingas eismo raminimo žingsnis leis kardinaliai praplėsti pėsčiųjų zonas, sukurti patogius, plačius šaligatvius bei integruoti saugų dviračių takų tinklą, kuris natūraliai, be staigių pertrūkių įsilies į bendrą, visą miestą apimantį dviračių infrastruktūros žemėlapį. Tose vietose, kur anksčiau buvo rikiuojami automobiliai ir teršiama aplinka išmetamosiomis dujomis, patogiai įsikurs gerokai išplėstos ir vienodesnį dizaino kodą atitinkančios lauko kavinės, atokvėpio zonos su patogiais mediniais suoleliais ir modernūs dviračių bei paspirtukų stovai. Taip pat numatyta įdiegti išmaniąją eismo reguliavimo ir stebėjimo sistemą: specialūs pakeliami stulpeliai (bolardai) ir kameros automatiškai ribos neteisėtą įvažiavimą į aikštės teritoriją, ypač piko valandomis, savaitgaliais ar masinių renginių metu, taip užtikrinant absoliutų pėsčiųjų saugumą ir ramybę.
Bendruomenės ir verslo įtraukimas į procesą
Šiuolaikinis, sėkmingas miesto planavimas jau seniai nebegali vykti uždarose, tamsiose savivaldybės ar architektų biurų kabinetuose, nuleidžiant sprendimus iš viršaus. Būtent todėl šis Rotušės aikštės rekonstrukcijos projektas praėjo net kelis ilgus ir detalius viešųjų svarstymų, pristatymų bei diskusijų etapus. Projekto architektai ir savivaldybės atstovai organizavo daugybę atvirų kūrybinių dirbtuvių, kuriose aktyviai dalyvavo vietos gyventojai, aplinkinių pastatų savininkai, smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai, paveldo sargai, neįgaliųjų draugijų nariai ir kitų suinteresuotų bendruomenių atstovai. Šių susitikimų metu buvo atidžiai išklausyta daugybė pastabų, kritikos ir konstruktyvių pasiūlymų, kurie realiai padėjo pakoreguoti pirminius, eskizinius brėžinius. Pavyzdžiui, būtent po karštų diskusijų su restoranų ir barų savininkais buvo rastas priimtinas kompromisinis sprendimas dėl lauko terasų išdėstymo ir griežtesnio, bet estetiško dizaino kodo. Sutarta, kad ateityje terasos neturėtų darkyti istorinės erdvės masyviais plastikiniais tentais, nekokybiškais užtvarais ar rėkiančiomis, neskoningomis reklamomis – bus siekiama vizualinės darnos ir lengvumo.
Vietos verslui, natūralu, ši didelio masto rekonstrukcija kelia dvejopus jausmus ir tam tikrą nerimą. Viena vertus, aktyvus statybų, kasinėjimo ir technikos darbo laikotarpis neišvengiamai, bent laikinai, sumažins pro šalį praeinančių pėsčiųjų bei turistų srautus ir apsunkins kasdienį prekių pristatymą į maitinimo įstaigas. Kita vertus, tiek ekspertai, tiek patys verslininkai supranta, kad ilgalaikėje perspektyvoje moderniai atnaujinta, graži, žalia ir patogesnė Rotušės aikštė taps galingu traukos centru. Ji neabejotinai pritrauks gerokai daugiau lankytojų, šeimų su vaikais ir užsienio turistų, o tai tiesiogiai, labai teigiamai paveiks čia įsikūrusių kavinių, meno galerijų, suvenyrų parduotuvių ir viešbučių pajamas. Reaguodama į verslo nuogąstavimus, miesto savivaldybė oficialiai įsipareigojo visus rangos darbus vykdyti griežtai suplanuotais etapais. Tai reiškia, kad visa aikštė niekada nebus visiškai, šimtu procentų uždaryta aklinomis tvoromis – dalis erdvės visada liks prieinama pėstiesiems, taip maksimaliai sumažinant neigiamą finansinį ir socialinį poveikį vietos ekonomikai bei gyventojų rutinai.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kadangi toks didžiulis sostinės atnaujinimo projektas natūraliai kelia daugybę klausimų ir diskusijų viešojoje erdvėje, žemiau pateikiame aiškius, koncentruotus atsakymus į pačius aktualiausius vilniečių ir miesto svečių užduodamus klausimus, susijusius su Rotušės aikštės ateitimi:
-
Kada tiksliai planuojama pradėti ir baigti visus rekonstrukcijos darbus?
Parengiamieji darbai, eismo schemų perbraižymas ir privalomi archeologiniai tyrimai (kurie tokioje senoje teritorijoje yra neišvengiami) turėtų prasidėti jau kitų metų pavasarį, kai tik leis oro sąlygos. Pagrindiniai sunkūs statybos ir inžinerinių tinklų keitimo darbai bus vykdomi keliais atskirais etapais. Visą projektą pilnai užbaigti, įskaitant želdinių sodinimą ir mažosios architektūros elementų įrengimą, planuojama per maždaug dvejus su puse metų. Žinoma, terminai gali šiek tiek koreguotis priklausomai nuo žiemos oro sąlygų ir po žeme aptiktų archeologinių vertybių gausos.
-
Ar po rekonstrukcijos bus visiškai sunaikintas ir pašalintas senasis, istorinis grindinys?
Tikrai ne. Senasis akmeninis grindinys yra vertinama ir valstybės saugoma istorinė vertybė. Kiekvienas autentiškas akmuo bus kruopščiai išimtas, nuvalytas ir vėliau vėl perklotas atgal. Pokytis slypi tame, kad bus naudojama visiškai nauja, šiuolaikinė tvirtinimo ir pagrindo technologija, kuri neleis akmenims judėti, išsiklaipyti ir užtikrins lygesnį paviršių. Siekiant palengvinti judėjimą tėvams su vežimėliais, neįgaliesiems ir dviratininkams, pagrindinėse judėjimo ašyse papildomai bus įrengti lygūs takai iš pjauto akmens plokščių.
-
Kas nutiks su aplink įsikūrusiomis pamėgtomis lauko kavinėmis statybų metu? Ar joms teks užsidaryti?
Statybų darbai bus išmaniai padalinti į kelias zonas ir etapus. Vienu metu bus aptveriama ir intensyviai tvarkoma tik tam tikra aikštės dalis. Vadinasi, lauko kavinės ir restoranai galės be didesnių trikdžių toliau tęsti savo veiklą tose zonose, kurios tuo metu nebus patekusios į statybvietės teritoriją. Savivaldybė taip pat svarsto galimybę taikyti lanksčias vietinės rinkliavos lengvatas toms smulkiojo verslo įmonėms, kurių veikla dėl greta vykstančių darbų bus laikinai apsunkinta ar apribota.
-
Kaip erdvės atnaujinimas paveiks automobilių statymą pačioje aikštėje ir jos prieigose?
Pagal naująjį planą numatyta drastiškai sumažinti antžeminių automobilių stovėjimo vietų skaičių pačioje Rotušės aikštėje ir aplink ją, be išimčių teikiant prioritetą pėsčiųjų patogumui, lauko terasoms ir naujiems želdiniams. Vairuotojai bus skatinami aktyviau naudotis kiek atokiau esančiomis, aplinkinėmis požeminėmis ar daugiaaukštėmis automobilių stovėjimo aikštelėmis. Pačioje aikštėje liks tik griežtai riboto laiko trumpo sustojimo vietos (skirtos išleisti ar paimti keleivius, vadinamoji „drop-off“ zona), taksi automobiliams skirtos vietos bei erdvės, rezervuotos išskirtinai aptarnaujančiam ir specialiajam transportui.
-
Ar tokioje modernizuotoje aikštėje ir toliau bus įmanoma rengti tradicines Kalėdų muges, koncertus ir kitus didelius miesto renginius?
Taip, neabejotinai. Atnaujinta ir gerokai tvirtesnė požeminė infrastruktūra kaip tik leis tokius renginius organizuoti kur kas kokybiškiau, greičiau ir sklandžiau. Nauji, visiškai po žeme paslėpti, modernūs elektros, vandentiekio ir nuotekų įvadai leis renginių organizatoriams labai greitai ir, svarbiausia, saugiai prijungti laikiną prekybinę įrangą, scenas ar paviljonus. Tai reiškia, kad erdvė nebebus apkraunama ir darkoma storu vizualiniu triukšmu – per visą aikštę besidriekiančiais storais kabeliais, vamzdžiais ar triukšmingais, taršiais dyzeliniais elektros generatoriais.
-
Ar dėl atliekamos rekonstrukcijos bus ilgesniam laikui uždaromos visos aplinkinės Senamiesčio gatvės?
Visiško ir ilgalaikio aplinkinių gatvių uždarymo nėra planuojama. Darbai bus organizuojami taip, kad transporto priemonių eismas būtų nukreipiamas apylankomis tik esant absoliučiai būtinybei (pavyzdžiui, klojant stambius inžinerinius tinklus skersai gatvės). Gyventojai, aptarnaujantis transportas ir skubios pagalbos tarnybos visuomet turės užtikrintą, saugų privažiavimą prie savo objektų pagal iš anksto patvirtintas ir viešai skelbiamas laikinas eismo schemas.
Vilniaus senamiesčio evoliucijos tęstinumas
Šis išties įspūdingas ir ilgai lauktas Rotušės aikštės atnaujinimo projektas jokiu būdu nėra pavienis ar izoliuotas reiškinys miesto urbanistiniame žemėlapyje. Atvirkščiai – tai yra neatsiejama dalis daug didesnės, nuoseklios ir drąsios strategijos, skirtos viso Vilniaus istorinio centro humanizavimui ir atgaivinimui. Žvelgiant į platesnį kontekstą – jau įvykusius, dar tik prasidedančius ar aktyviai planuojamus pokyčius – nuo netoliese esančios Vokiečių gatvės rekonstrukcijos ir pėsčiųjų alėjos vizijų iki Neries krantinių ir skverų atgimimo – darosi visiškai akivaizdu, kad Vilnius ryžtingai keičia savo požiūrį į viešąsias erdves. Miesto pasirinkta judėjimo kryptis yra aiškiai orientuota į tvarią, aukščiausius standartus atitinkančią vakarietišką ir europietišką miesto kultūrą. Šioje kultūroje besąlygiškai dominuoja žmogus, jo asmeninis patogumas, saugumas, sveikata ir stiprus emocinis ryšys su jį supančia aplinka bei paveldu, o ne iškastiniu kuru varomos motorinės transporto priemonės.
Plataus masto miesto viešųjų erdvių transformacija tiesiogiai atspindi ir pačios Lietuvos visuomenės augimą bei brandą. Kaip piliečiai, mes palaipsniui pradedame iš savo aplinkos reikalauti ne tik elementaraus, sauso funkcionalumo ar pravažiuojamumo. Mes reikalaujame aukštos estetinės vertės, neginčijamo ekologinio atsakingumo, išmaniųjų sprendimų bei gilios, nesumeluotos pagarbos istoriniam palikimui. Naujoji, rekonstruota Rotušės aikštė neabejotinai taps visų šių modernių vertybių fiziniu atspindžiu. Kiekvienas naujai, rūpestingai pasodintas medis, kiekvienas atidžiai, lygiai paklotas šimtametis akmuo ir kiekvienas modernus, energiją taupantis apšvietimo stulpas reikšmingai prisidės prie to, kad senoji sostinės širdis plaktų stipriau, ritmingiau ir kviestų absoliučiai kiekvieną tapti šio atsinaujinusio, šviesaus miesto gyvenimo dalimi. Galiausiai, ateities kartoms bus paliekama išpuoselėta, išdidi erdvė, kuri bus ne tik atspari laiko ir klimato išbandymams, bet ir kartu be galo gyva, pulsuojanti pozityviu, modernaus Europos miesto gyvenimo ritmu.
