Literatūrinio A. Puškino muziejaus
VIRTUALI EKSPOZICIJA


.




VIEŠIEJI PIRKIMAI
Vilniaus memorialinių muziejų direkcijoje




ES PROJEKTAI

Vilniaus memorialinių muziejų direkcija
ir Literatūrinis A. Puškino muziejus partnerių teisėmis dalyvavo Lietuvos muziejų asociacijos neformaliojo švietimo edukaciniame projekte „Muziejus – mokykla – moksleivis. Muziejų ir bendrojo lavinimo mokyklų nacionalinis partnerystės tinklas“.
Projektas buvo gyvendinamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-10-V priemonę „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“. Projekto veiklos vyko 2012 - 2015 m.

  

Daugiau apie Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos edukacinę programą MOKOMĖS MUZIEJUOSE

  





2013 m. sausio mėnesį Vilniaus savivaldybės muziejai pradėjo dirbti su Lietuvos integralia muziejų informacine sistema (e LIMIS). Šios sistemos paskirtis – užtikrinti Lietuvos muziejuose saugomų eksponatų automatizuotą apskaitą, skaitmeninės informacijos apie juos kūrimą, kaupimą, saugojimą, sklaidą bei integravimą į virtualią kultūros paveldo erdvę.
Metų pradžioje LIMIS duomenų bazėje  buvo pateikti duomenys apie  255 Literatūrinio A. Puškino muziejaus eksponatus. Ruošiamasi įkelti ir kitų Vilniaus muziejų eksponatus. Į LIMIS perkelti duomenys šiuo metu yra tikslinami, papildomi ir  palaipsniui viešinami.
Susipažinti su viešai prieinamais Lietuvos muziejų  duomenimis apie jų saugomus eksponatus, galima LIMIS sistemos portale
www.limis.lt.


2012 m. pavasarį Lietuvos dailės muziejus pasirašė tarptautinio koncorciumo dalyvių sutartį su pagrindiniu projekto „Europena Photography“ (Europos Komisijos iš dalies finansuojamas tarptautinis senų fotografijų, sukurtų 1839–1939 metais skaitmeninimo ir sklaidos projektas)  vykdytoju Alinari 24 ORE Spa (kurio pareigas dabar yra perėmęs Promoter) dėl Lietuvos dailės muziejaus dalyvavimo projekte. Projektą įgyvendina 19 partnerių iš 13 pasaulio šalių. Lietuvos dailės muziejus – vienas iš jų. Jis organizuoja ir koordinuoja projekto įgyvendinimą Lietuvoje.Lietuvos muziejai – šio projekto dalyviai – iki 2015 m. pavasario planuoja suskaitmeninti, automatizuotai aprašyti ir į portalą „Europeana“ pateikti duomenis (metaduomenis ir su jais susietus skaitmeninius vaizdus) apie 20 000 muziejuose saugomų senųjų fotografijų. Literatūrinio A. Puškino muziejaus indėlis į projektą – apie 550 muziejaus rinkiniuose saugomų, projekto temas atitinkačių fotografijos žanro kultūros paveldo objektų. Šiuo metu muziejus jau yra suskaitmeninęs ir į LIMIS sistemos duomenų bazę pateikęs duomenis apie 255 eksponatus. Informacija apie juos yra susieta su muziejuje saugomų fotografijų skaitmeniniais vaizdais. Vilniaus memorialinių muziejų direkcija įsipareigojo pateikti 50 fotografijų, šiuo metu pateikta V. Mykolaičio-Putino prieškarinių fotografijų kolekcija (15 vnt.).


Lietuvos muziejai
www.muziejai.lt

SAVIVALDYBIŲ MUZIEJŲ BENDRIJA

LIETUVOS MUZIEJŲ ASOCIACIJA


Lietuvos valstybinių institucijų
duomenų bazė

 
R Ė M Ė J A I:

Jūs galite tapti mūsų rėmėjais
skambinkite
8.5 2628525, 8 6.7017742


 
2016 metais apsilankė 9715 lankytojų
Interneto svetainės lankytojų skaitliukas įdėtas 2007.01.10

Skelbiant šiame interneto portale esančią informaciją, prašome nurodyti portalo adresą: www.vilniausmuziejai.lt

©Vilniaus memorialinių muziejų direkcija

SVETAINĖS MEDIS                                                                                                                sugrįžti į titulinį
 
                                                                                                                                                                Naujienų archyvas
Untitled Document
 
 

Gerbiamieji svetainės lankytojai, Vilniaus memorialinių muziejų direkcija dėkoja visiems, paskyrusiems mums 2 procentus savo pajamų mokesčio. Ankstesniais metais pervestas mums lėšas panaudojome šios interneto svetainės serverio nuomai ir vardo palaikymui apmokėti. Maloniai kviečiame kviečiame paremti mus ir šiemet, įstaigos duomenys..



 

 

 


VERTA APLANKYTI


svetingiausias 2012 m. Vilniaus muziejus



.Memorialinis kultūros ir informacijos centras




"Skalvijos" kino centras 2010 m. lapkritį Paryžiuje vykusioje XV "Europa Cinemas" kino teatrų konferencijoje apdovanotas pagrindiniu prizu už geriausią 2009 m. kino programą. Šiuo metu "Europa Cinemas" tinklas vienija 1005 kino teatrus 68-iose šalyse.
2013 m. kovo 13 d. SKALVIJAI
sukako 50 metų!
Daugiau..



Lietuvos mokslininkų laikraštis

MOKSLO LIETUVA




Viačeslavas Ivanovas atsako į Donatos Mitaitės klausimus. Vaizdo įrašas 2009.07.21





Siekdami pagerinti Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos darbą, sukūrėme anketą, kurią labai prašytume užpildyti, apsilankius mūsų muziejuose. Pildyti anketą..


 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Idėjų mugė, 2009 m.spalio 30 d.
     
 

Aktyvius vilniečius kviečiame dalyvauti muziejaus rengiamuose Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimo renginiuose vasario 16 d.. Taip pat prisiminsime lietuvybės puoselėtojo, skauto Prano Žižmaro 110-ies metų gimimo sukaktį.
13 val. Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus (Pilies g. 40) kiemelyje vyks skautų rikiuotė ir iškilmingas vėliavos pakėlimas. Po to - skautiškos minties sklaida ir skautiška daina. Kviesime pažinti skautų kasdienybę ir istoriją fotografijų parodoje.
Iškilmėse dalyvaus ir žodį tars istorikė, humanitarinių mokslų daktarė Nastazija Kairiūkštytė bei Prano Žižmaro dukterėčia, teatrologė ir rašytoja Gražina Mareckaitė.
Vakarą prasmingai praleisti kviečiame šventiniame arbatvakaryje "Pakeliui į Rojų" (Liepkalnio g. 12), 18 val. Įėjimas į arbatvakarį - su bilietais. Daugiau apie arbatvakarį - FB paskyroje "Arbatvakariai".

 

Popietė skirta išeivijos šviesuolių – Kazio Škirpos ir Vytauto Antano Dambravos – atminimui. Lietuvos valstybės atkūrimo aušroje Kazys Škirpa pirmasis iškėlė Trispalvę Gedimino pilyje, o II pasaulinio karo metu Vytautas Antanas Dambrava ir Vincas Krėvė rūpinosi lietuvių vaikų švietimu Glasenbacho pabėgėlių stovykloje Austrijoje. Šių iškilių asmenybių diplomatinę veiklą plačiau pristatys politikos apžvalgininkas Vidmantas Valiušaitis, leidyklos „Žara“ direktorė Ramutė Žandarienė ir muziejaus vadovas Vladas Turčinavičius. Renginyje dainuos ir muzikuos postfolkloro grupė „Rugiaveidė ir šeima“. Taip pat muziejuje bus atidaryta Vytauto Daraškevičiaus fotografijų paroda „Dainavos šalies vaizdai ir žmonių veidai“. Lietuvos valstybės atkūrimo dieną švęskime kartu! Renginys nemokamas.

 
 
 

Sausio 14 d. 12 val. Literatūrinis A. Puškino muziejus (Subačiaus g. 124, Vilnius) kviečia į paskaitą ,,Kalėdų ir Naujųjų Metų šventimo tradicijos 19 amžiuje" iš ciklo ,,Senojo dvaro šventės ir kasdienybė". Renginio vedėja Olga Prokofjeva. Renginys vyks rusų kalba. Įėjimo kaina 1,16 Eur. Kadangi vietų skaičius ribotas, prašome rezervuoti vietas telefonu (8 5) 26 00 415 arba el. p. puskino.muziejus@inbox.lt
https://www.facebook.com/events/1159199517529303/

 
 
Taisijos Oral debiutinės eilėraščių knygos sutiktuvių vakaras Venclovų namuose-muziejuje gruodžio 28 d. 18 val. Dalyvauja poetė ir vertėja Taisija Oral ir leidėjas Georgij Eremin (Kaliningrado leidykla ,,Phoca Books").
Įėjimas nemokamas.
 

2016 m. gruodžio 28 d., trečiadienį, 18 val. Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialiniame bute-muziejuje (Tauro g. 10-1, Vilnius) įvyks pirmasis renginių ciklo „Išeivijos šviesuoliai“ vakaras, skirtas publicistikos meistro Juozo Kojelio 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Politikos ir kultūros apžvalgininkas Vidmantas Valiušaitis pristatys pranešimą „Gyvųjų skola Juozui Kojeliui“. Savo prisiminimais apie iškilią išeivijos asmenybę dalinsis vakaro svečiai – Vilija Aleknaitė-Abramikienė ir Valdas Vasiliauskas. Šiame renginyje gros vienas žymiausių Lietuvos bliuzmenų – Virgilijus Jutas. Vakaro programą užbaigs Svetlanos Gužauskienės režisuotas dokumentinis filmas „Aukoti ir aukotis“, pristatysiantis Juozo Kojelio asmenybės portretą. Ateik, pamatyk, sužinok! Renginys nemokamas.

 

Venclovų namai-muziejus kviečia į Jurgos Ivanauskaitės (1961-2007) fotografijų parodos ,,TIBETAS – KITA REALYBĖ" atidarymą, kuri veiks iki 2017 m. vasario 14 d. Parodą pristatys etnologė, religijotyrininkė, Jurgos Ivanauskaitės sesuo Radvilė Racėnaitė. Savo atsiminimais apie bendrą veiklą ir bičiulystę su J. Ivanauskaite pasidalins VU orientalistikos centro lektorius Vytis Vydūnas.
Parodoje eksponuojamos rašytojos, dailininkės ir keliautojos Jurgos Ivanauskaitės fotografijos iš Tibeto, darytos 1998 m. birželio – liepos mėn., tarsi vainikuoja daugybę kitų jos nuotraukų iš Šiaurės Indijos miestų ir miestelių, Himalajų priekalnių, Nepalo (1993-1998). Ne kartą buvojusi šiuose kraštuose, J. Ivanauskaitė pirmiausiai domėjosi pabėgėlių iš okupuoto Tibeto kolonijomis, kurių daugybė glaudžiasi jos aplankytose vietovėse. Rašytojos tikslas buvo pažinti senąją tibetiečių kultūrą ir dabartinę jų būtį, persmelktą budistinės religijos ir gyvenimo filosofijos, kad galėtų apie tai papasakoti Lietuvos skaitytojams. Daug laiko ji praleido Dharamsaloje, kur įsikūrusi Dalai Lamos vyriausybė tremtyje. Sėmėsi žinių ten pat esančioje turtingoje tibetologijos bibliotekoje. Visa tai ji vaizdžiai aprašė trijose kelionių knygose – ,,Ištremtas Tibetas" (1996), ,,Kelionė į Šambalą" (1997), ,,Prarasta pažadėtoji žemė" (1999), kurios vėliau buvo sudėtos į vieną tomą, ,,Tibeto mandala" (2004). Už šias knygas, atvirumą pasauliui ir jo kultūrinei įvairovei bei kintančių vertybių pojūti romanuose J. Ivanauskaitė buvo apdovanota Nacionaline kultūros ir meno premija (2005).
Svarbi buvo ir visuomeninė J. Ivanauskaitės veikla, remiant tibetiečių laisvės ir nepriklausomybės siekius. Šis Tibeto nuotraukų ciklas buvo rodytas Trečiojoje tarptautinėje Baltijos knygų mugėje Vilniuje, Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune, Šilutės ir Biržų viešosiose bibliotekose. ,,Nesu profesionali fotografė, todėl dažniausiai pamirštu apie nuotraukos kompoziciją ar meniškumą, o tiesiog stengiuosi užfiksuoti tai, kas man asmeniškai simbolizuoja ribą tarp dviejų tikrovių - kasdienės ir magiškosios. Šventyklų durys, ilgi haliucinogeniškai ryškių spalvų koridoriai, šviesos salos tamsiuose griūvančių vienuolynų labirintuose, nuožmių dievybių koplyčios, atsiskyrėlių būstai, akmenų altoriais pažymėtos Jėgos vietos mėnuliškame gamtovaizdyje man visada atrodo kaip ta slaptoji erdvės ir laiko sankirta, kurioje staiga gali pradidėti pasaulius perkeičiantis vyksmas. Tokio virsmo vieta gali būti žmogus: maldininkas, piligrimas, vienuolis, jogas. Taip pat mėgstu fotografuoti tantros apeigas, magijos ritualų atributus, kaukes ir kitų tikrovės lygmenų - pragariškojo ar dangiškojo - peizažus, nutapytus ant šventyklų sienų. Parodoje visus šiuos motyvus pateikiu tam tikrais ciklais, kuriuose kiekviena fotografija yra tarsi mantros skiemuo, kuris paveikus tampa tiktai ryšyje su kitais skiemenimis. Tibeto neįsivaizduoju juodai-baltose fotografijose, nes visos ezoterinio budizmo doktrinos yra grįstos daugialypėmis penkių pagrindinių spalvų reikšmėmis. Vaivorykštinės erdvės, kadais aplankytos vizionierių ir regėtojų, vėliau materialiais pavidalais įsikūnijo šventovių architektūroje, freskose ar vienuoliškųjų apeigų simboliniuose daiktuose. Tik dabar daug kur spalvas nutrynė ne laikas, bet prievarta.
Tibetas šiandien yra okupuota, iškankinta, išniekinta šalis, bet visada apie jį galvoju dar ir kaip apie mistinę Kitą realybę”. (J.Ivanauskaitė)

 
 
 
     
  2016 metai
  2015 metai
  2014 metai
  2013 metai
  2012 metai
 
2011 metai
 
2010 metai
 
2009 metai
 
2008 metai
 
2007 metai
 
2005-2006 metai