VAIKAITIS TOMAS VENCLOVA: ...Jis buvo humoristas,
skeptikas, ironiškai nusiteikęs bet kokios valdžios ir bet kokios
pripažintos vertybės atžvilgiu. Toloka nuo ideologijos profesija padėjo
jam gana nepriklausomai laikytis net labai tamsiu istorijos periodu.
Man jis buvo jungtis su senuoju, priešsovietiniu pasauliu, netgi su
pasauliu prieš Pirmąjį pasaulinį karą, ir dar toliau - su švietimo ir
Renesanso tradicija". (Manau, kad...: Pokalbiai su Tomu Venclova, Vilnius: Baltos lankos, 2000).
A. Cvirkos prisiminimai
Vos pusantrų metų - 1941 kilus karui, likau be
tėvų. Jiedu nuo karo sumaišties pasitraukė i Rusiją (grįžę tvirtino,
pasibaisėję ja). Mane, kad išgyvenčiau paliko močiutės Elenos ir
tėvelio Merkelio Račkauskų globai. Augau jųjų namuose Kaune, Fredoje. Daugiau...
BIOGRAFIJA
Melchioras Račkauskas (1885.1.6
Šiaudinėje (Akmenės raj.) - 1968.1.7 Kaune) - filologas, Didžiojo
Lietuvos kunigaikščio Gedimino trečiojo laipsnio ordino kavalierius
(1930 m.), Lietuvos TSR nusipelnęs mokslo veikėjas (1965 m.) 1904 -
1906 m. Peterburgo universitete studijavo teisę. 1910 m. baigė Odesos
universitetą (klasikinė filologijos specialybė), mokytojavo Bolgrado
(Odesos sr.) ir Chersono gimnazijose. 1921 - 1923 m. Panevėžio
gimnazijos, mokytojų seminarijos mokytojas. 1923 - 1927 m. Mažeikių
gimnazijos direktorius ir Kauno universiteto lotynų kalbos dėstytojas. 1927 - 1940 m. Švietimo
ministerijos mokyklų inspektorius ir Kauno universiteto docentas. 1940
- 1941 m. Kauno III gimnazijos direktorius. 1941 - 1944 m. Kauno
suaugusiųjų gimnazijos mokytojas. 1944 - 1949 m. Kauno, 1949 - 1967 m.
Vilniaus universiteto klasikinės filologijos profesorius.
Parengė
lietuviškų sentencijų rinkinį (1928 m.), knygą Romėnų senybės"
(1929 m.), Cezario, Livijaus, Horacijaus ir kitų romėnų autorių
komentarus, romėnų literatūros chrestomatiją Anthologia latina"
(su J. Vosyliumi, 3 d., 1938 - 1940 m.), graikų kalbos gramatiką (1930
- 1934 m.), lotynų kalbos vadovėlių vidurinėms ir aukštosioms
mokykloms. Išvertė Platono dialogus (Sokrato apologija.
Kritonas", 1927 m., Faidonas", 1930 m., Puota. Faidonas",
1935 m; Platono dialogai", 1968 m.), Erazmo Roterdamiečio
Pagiriamąjį žodį kvailybei" (1950 m.), T. Lukrecijaus poemą Apie
daiktų prigimtį" (1964 m.) ir kt., paskelbė straipsnių bei
recenzijų antikinės literatūros klausimais, apsakymų (Myrėno
slapyvardžiu). Paliko atsiminimų rankraščių apie Žemaitiją ir
Šiaulius 1885 - 1905 m.