|
Venclovų namai-muziejus ir Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas Sankt Peterburge surengėį Artūro Jonausko fotografijų parodą ,,Maironio pėdsakai Sankt Peterburge".
Parodos atidarymas vyko 2019 m. rugpjūčio 13 dieną 18 val. Venclovų namuose-muziejuje (Pamėnkalnio g. 34) Dalyvavo parodos autorius Artūras Jonauskas, rašytoja ir poetė Aldona Ruseckaitė. Sveikinimo žodį tarė Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Sankt Peterburge generalinis konsulas Dainius Numgaudis (vaizdo įrašas).
Jonas Mačiulis-Maironis gyveno Sankt Peterburge su nedidele pertrauka 19 metų: nuo 1888 iki 1909-ųjų. Ar tai daug, ar mažai? Pakankamai, kad laikyti save peterburgiečiu, ar bent apgyvendinti šį miestą savo širdyje visam laikui.
Kaip rasti tas gatves, tas vietas, tą miestą, kurį su savimi į Lietuvą išsivežė seminaristas, profesorius, poetas, kuris tiek daug padarė dėl jos ir jos piliečių, būdamas Rusijos imperijos sostinėje? Nuo to laiko daug kas pasikeitė. Išskyrus vietos dvasios jausmą, kuris mistiniu būdu persmelkia kiekvieną kartu su lietumis ir vėjais, kurių apstu šiuose kraštuose.
Ieškant nepagaunamų būsenų per vietas, susijusias su Maironiu, per asmeninę patirtį stebint miestą, kaip neskubų pašnekovą, kuris visą laiką pasakoja savo istorijas ir atskleidžia naujas paslaptis, gimė darbų serija, atspausdintų fototipijos metodu, kuris yra aprašomų įvykių bendraamžius ir leidžia viską papasakoti ir parodyti geriausiu būdu, nepametant gijos.
Artūras Jonauskas – fotografas, menininkas, eksperimentatorius. Nuo 2002 metų savo kūryboje naudoja įvairius fotografijos spausdinimo metodus kaip savo pasaulėžiūros ir asmeninės patirties raiškos instrumentą. Atgaivina senus ir kuria naujus alternatyvius fotografinio atvaizdo gavimo būdus, atrasdamas sąlyčio taškus su spausdintinės grafikos menu. Ypatinga misija šiai dienai – atgaivinti fototipijos spausdinimo būdą (collotype), kaip autoriaus saviraiškos priemonę, kur vaizdai spausdinami aliejiniais dažais ant paruošto paviršiaus su jo pernešimu ant švaraus popieriaus lapo, kas paverčia paruoštą darbą estampu. Kūrinys turi ir fotografijos ir spausdintinės grafikos savybes, griauna supratimo skirtumą tarp naujo ir tradicinio meno, išplečia vidinių dialogų ribas. Paroda Venclovų namuose veikė iki rugsėjo 20 d. |
|
piešinių iš ciklo MANDALOS paroda
vasario 17 d. - balandžio 29 d. |
 |
|
Projekto ,,(Ne)priklausomi žmonės" paroda, veikė 2013.12.03 - 2014.01.31. Apie projektą.. |
|
Savivaldybių muziejų bendrijos PARODŲ MUGĖ ,,Parodų tiltai: informacija ir komunikacija" 2012 m.
Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos Venclovų namai-muziejus dalyvavo mugėje ir pristatė parodą KASDIENYBĖS ESKIZAI. Parodos atidarymas vyko rugsėjo 5 d. Paroda buvo eksponuojama
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje
, Kaune. Eksponuotos Venclovų namuose-muziejuje sugomos Ramūno ir
Elės Katilių privačios Brodskio piešinių kolekcijos reprodukcijos,
kurios – tarsi raktas į Josifo Brodskio asmenybės turtingumą
ir begalinį pastabumą jį supančiai aplinkai. Brodskis buvo gabus kasdienybės fiksuotojas,
lengvomis, neoklasikinėmis linijomis ir formomis piešiantis
kasdienybės vyksmą ir ypač įžvalgiai pastebintis kertinius
tuo momentu jį supančių žmonių bruožus. Įdomu tai, jog
dauguma buvusių artimų jo draugų ne tik Lietuvoje, bet ir
Amerikoje, Italijoje, Rusijoje, turi išsaugoję Brodskio piešinių,
paliktų jo apsilankymų metu. Tokiu būdu šis poetas sekė rusų
poeto Aleksandro Puškino, palikusio šimtus piešinių ir eskizų,
tradicija. Puškinas piešdavo autoportretus, o štai Brodskis
pasitelkdavo ir įvairias netikėtas metaforas – ypač mėgo piešti
kates, kurias kažkada įvardino savojo alter ego portretais.
Brodskio vizualiuose dokumentuose, eskizuose gausu veidų,
komikso tipo motyvų, šaržavimo, sarkazmo elementų, literatūrinių
nuorodų, sąmojingų, šmaikščių komentarų.
Parodos kuratorė – Laima Žukauskaitė, buvusi 2012 m. Venclovų namų-muziejaus vyr. fondų saugotoja. |