Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos B.Grincevičiūtės memorialinis butas-muziejus pristato parodą
ANTANUI KRUTULIUI - 120

 

ANTANAS KRUTULYS (1887-1979)

A. Krutulys gimė 1887 m. vasario 5 dieną Butrimiškių kaime Ūdrijos valsčiuje Alytaus apskrityje. Praėjęs pirmąją mamos mokyklą, toliau skaityti ir rašyti Antanas mokėsi pas kaimo daraktorių. 1901 m. Antano motinos pusbrolio kunigo Juozo Židanavičiaus patarimu, tėvai išleido savo sūnų mokytis į Vimislino mokytojų seminariją. Dėl dalyvavimo studentų streikuose, kurie kilo dėl nepasitenkinimo Rusijos ir Japonijos karu 1906 m., A. Krutuliui nebuvo leista pabaigti seminariją. Tačiau nepaisant to A. Krutulys tęsė pedagoginę veiklą toliau. Jis dirbo Bubelių, Ginteliškių ir Gudžiūnų kaimo mokyklose, kur organizavo chorus, steigė suaugusiųjų vakarines mokyklas, platino lietuvišką spaudą. 1914 m. prasidėjus Pirmam pasauliniam karui, A. Krutulys buvo paimtas į kariuomenę ir pasiųstas į medicinos kursus, po kurių dirbo felčeriu Daugpilyje, Maskvoje, Minske. Daug prisidėjo įkuriant „Lietuvių draugiją nukentėjusiems nuo karo šelpti“, kuri rūpinosi lietuviais karo pabėgėliais - šelpė karo tremtinius, globojo moksleivius, steigė lietuviškas mokyklas, bendrabučius, prieglaudas. Šios draugijos atsiradimą inicijavo iš Rusijos į Lietuvą grįžtančių tautiečių banga.

1918 m. po A. Kerenskio vyriausybės pasitraukimo ir Minską užėmus vokiečiams, norėdami išsaugoti karo ligoninės turtą, A. Krutulys, dr. D. Alseika ir V. Alseikienė, dr. J. Bagdonas, dr. A. Hagentornas bei P. Mačiulis įsteigė Lietuvių sanitarinės pagalbos draugiją, kurie šią ligoninę pavadino „Nukentėjusių nuo karo šalpos ligonine“. Tų pačių metų liepos mėnesį ligoninės turtą pargabenus į Lietuvą, Vilniaus gatvėje surastose patalpose buvo įsteigta Vilniaus poliklinika, kurios ūkinei daliai vadovavo A. Krutulys. Ligoninė gyvavo iki 1933m.

Šalia veiklos ligoninėje A. Krutulys mokytojavo Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje ir Vilniaus lietuvių mokytojų seminarijoje. Čia jis įkūrė gimnazijos ir seminarijos jungtinį chorą ir orkestrą. Repertuarą Mokytojas rinkosi tik lietuvišką, o tai, Lenkijos okupacijos metu buvo itin reikšminga veikla polonizuojamam kraštui. Vėliau, su vyresniųjų klasių moksleiviais subūrė meno mėgėjų kuopelę „Milda“, kurioje buvo muzikos, dramos, dailės ir šokio sekcijos. 1930 – 1936 m. A. Krutulys buvo Vilniaus lietuvių artistų mėgėjų teatro meno vadovu ir direktoriumi. Šis teatras turėjo pakankamai aukštą meninį lygį, todėl 1940 m. tarybų valdžia jį suvalstybino ir pavadino Lietuvių Vilniaus dramos teatras. 1939 m. vasario 16 d. už nuopelnus lietuvių teatrui Antanas Krutulys buvo apdovanotss I-ojo laipsnio Garbės ženklu. Ypatingai kruopštus ir vertingas A. Krutulio darbas buvo jo sudaryta 1900- 1940 m. teatrinė muzikinė kronika, kurioje buvo sukaupta lietuvių kultūrinės veiklos Vilniuje ir Vilniaus krašte medžiaga.

Tačiau A. Krutuliui rūpėjo ne tik kultūrinis Vilniaus krašto gyvenimas, bet ir jo ūkinė dalis. Jis buvo ilgametis Vilniaus lietuvių žemės ūkio draugijos pirmininko pavaduotojas. Ši draugija organizavo jaunųjų ūkininkų būrelius, kooperatyvus, ūkininkų draugijas, propagavo pažangesnę žemdirbystę ir gyvulininkystę.

1940 m. liepos mėnesį, kai Lietuva jau tapo Sovietų Sąjungos dalimi, A. Krutulys buvo paskirtas pirmuoju prie tarybų valdžios burmistru. Tuo metu jo pastangomis buvo suorganizuoti viešieji darbqi bedarbiams, įkurtas Dailės muziejus buvusiuose Rotušės rūmuose. 1941 m. Mokytojas antrą kartą tapo Vilniaus miesto burmistru. Šias pareigas ėjo vieną mėnesį. 1945 m. Raudonajai armijai išvadavus Vilnių iš Vokiečių, A, Krutulys dėl šių pareigų buvo pasodintas į kalėjimą, kuriame draugų padedamas po dviejų savaičių išėjo į laisvę.

Po karo, 1948 m. A. Krutulys buvo pakviestas dirbti akompaniatoriumi į Vilniaus muzikos mokyklą, kuriai 1949 m. buvo suteiktas J. Tallat-Kelpšos vardas čia Mokytojas dirbo iki 1967 m. Esant muzikinių vadovėlių stygiui, 1960 m. „Minties“ leidykla išleido „Trumpą muzikinių terminų žodyną“ jo 15 tūkstančių tiražas buvo labai greitai išpirktas, todėl Mokytojas su kalbininku Jonu Kazlausku bei muzikologe Rima Mikėnaite ėmė sudarinėti antrąją šio žodyno redakcija, kurią išleido 1967 m. „Vagos“ leidykla.

A. Krutulys praėjo ilgą ir prasmingą kelią. Jo ilgai puoselėta lietuvybė Vilniaus krašte neužgeso ir liko išsaugota.

Parodos sudarytoja Laima Žukauskaitė

ANTANO KRUTULIO GYVENIMO KELIAS


A. Krutulio tėvai Teofilė ir Motiejus Krutuliai ir sesuo Monika

A. Krutulys prieš Pirmąjį pasaulinį karą su mokiniais

A. Krutulys Minske 1916 m.

Lietuvos sanitarinės pagalbos draugijos valdyba.
Iš kairės: A. Narbutas, A. Krutulis, dr. J.Šlapelis, dr. V. Alseikienė, dr. J. Basanavičius, dr. D. Alseika

Lietuvos sanitarinės pagalbos draugijos poliklinikos steigėjai: dr. D. Alseika, dr. V. Alseikienė ir A. Krutulys

Vilniaus lietuvių žemės ūkio draugijos nariai.
A. Krutulys - pirmininko pavaduotojas

Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytojų kolektyvas su dr. J. Basanavičiumi 1925m.

Vytauto Didžiojo gimnazijos mokiniai folkloristai su dr. J. Basanavičiumi.

A. Krutulio vadovaujami choristai koncertuodami keliauja po Vilniaus kraštą. 1932 – ieji metai.

Lietuvių studentų Sąjungos nariai 1936m.

Dramos narių kuopelė su vadovu A. Krutuliu ir jo sūnumi Vytautu 1937 m.

“Vaidilos” trupė su ilgamečiu vadovu A. Krutuliu 1935 m.

 

AKIMIRKOS SU ŠEIMA


A. Krutulys Voroneže apie 1918 m. Centre stovi būsima žmona Sofija Skarulytė, kurią vedė 1921 m.

A. Krutulys per savo 80-mečio jubiliejų su žmona Sofija Skarulyje-Krutuliene

Iš kairės: A. Krutulio sūnus Vytautas, A. Krutulis ir žmonos brolis

A. Krutulis su žmona, sūnumis ir svečiais.

A. Krutulio sūnūs Vytautas ir Povilas
A. Krutulis su anūke Živile


SU DRAUGAIS IR BIČIULIAIS


Krutulių ir Alseikų šeimos 1934 m.


A. Krutulys su B. Grincevičiūte 1972 m.


Poilsio valandėlė

A. Krutulys su žmona Sofija ir Gražute Šlapelyte-Sirutiene 1969 m.

A.Krutulys su svečiais


Švenčiant 90- mečio jubiliejų pas B. Grincevičiūtę
Antaninės Jeruzlėje

Su vaistininku Vladu Narbutu

Su mėgiamu instrumentu