Neskelbtas Josifo Brodskio eilėraštukas. Aišku, iki šiol neskelbtais gali būti tik ne itin reikšmingi Brodskio tekstai – septyniuose jo raštų tomuose visa, ką galima vadinti kūryba tikrąja žodžio prasme, paskelbta. Bet Josifas mėgo ir tiesiog eiliuoti – siuntė draugams eiliuotus laiškus, kūrė eiliuotus sveikinimus.

Tokį eilėraštuką – eiliuotą laišką – Josifas kartą paliko mūsų bute tuometiniame Leningrade. Istorija tokia. Josifas visada mėgo pagyventi laikinai ištuštėjusiuose savo draugų butuose. Jis mylėjo savo tėvus, jie juo rūpinosi, bet suaugusiam vyrui gyventi atitvertoje nišoje (garsieji “pusantro kambario”) buvo sunkoka. Jo portatyvi rašomoji mašinėlė, mums savaitei–kitai išvažiavus į Vilnių, stuksendavo ir mūsų bute.

Grįžę 1971-aisiais po gegužės švenčių iš Vilniaus, virtuvėje ant stalo radome eiliuotą laišką: