Petras Kriaučiūnas
( 1850 – 1916 )

 

            Vienas iš V.Mykolaičio-Putino mokytojų Marijampolės gimnazijoje, turėjęs įtakos būsimo poeto tautiniam susipratimui.
            Petras Kriaučiūnas baigė Marijampolės gimnaziją, Seinų dvasinę seminariją, Peterburgo dvasinę akademiją, įgijo teologijos kandidato laipsnį, tačiau šventinimo į kunigus atsisakė “dėl pašaukimo stokos”, o iš tiesų, kad Mogiliovo vyskupijos dvasinė vyresnybė, kurios sutikimu jis galėjo mokytis akademijoj, neleido jam grįžti į Lietuvą.
            Jau penktoje klasėje būdamas kartu su keliais draugais tarėsi stoti į seminariją, kad paskui, kunigu būdamas ir “arčiau prie žmonių” gyvendamas, daugiau jiems gera galėtų daryti. Baigdamas gimnaziją bandė rašyti eiles. Mokslo baigimo iškilmingo akto metu, mokytojams, mokiniams ir tėvams skaitė lietuviškai jo paties išverstas J.Kochanowskio eiles. Tos eilės, pirmą kartą viešai suskambėjusios, padarė tėvams lietuviams labai didelį įspūdį. Kai kurios motinos jų besiklausydamos verkusios iš džiaugsmo.
            P.Kriaučiūnas, išlaikęs Varšuvoje universiteto valstybinius egzaminus, įgijo teisę dėstyti gimnazijoje lotynų kalbą.
            1887 m. atleistas iš darbo už lietuvišką veiklą. 1889-1899 m. dirbo teisėju Plokščiuose, vėliau advokatu (1900 –1905 m.) Marijampolėje. 1906-1914 m. vėl Marijampolės gimnazijos mokytojas.
            P.Kriaučiūnas – vienas pirmųjų mūsų tautinio atgimimo pranašų, visą gyvenimą paskyrė Lietuvos kultūrai. Jam atėjus dirbti į mokyklą, čia prasidėjo tikras tautinis renesansas. P.Kriaučiūnas mokėjo lietuvių, lotynų, graikų, latvių, lenkų, rusų, vokiečių, prancūzų kalbas. Visą išradingumą jis parodydavo mokydamas lietuvių kalbos. Tai buvo Mokytojas tikrąja to žodžio prasme. P.Kriaučiūnas pakeitė ir nusistovėjusias miesto tradicijas. Jo namuose pamažu buvo sukaupta turtinga lituanistinė biblioteka. Mokytojas dideliais kiekiais pirkdavo lietuviškus spaudinius, dosniai juos dalydavo artimiesiems ir pažįstamiems, mokiniams.
            Jo veiklos dėka lietuvių kalba pasigirdo vietinių inteligentų namuose, kai kurie gimnazistai tapo aktyviais lietuviškos spaudos platintojais. Jo įtaka buvo juntama Veiverių mokytojų ir Seinų kunigų seminarijoje.

grįžti..