EN RU
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

Pradžia IstorijaG. ir V. Puškinų Markučių dvaras

G. ir V. Puškinų Markučių dvaras

1867 m . inžinierius, generolas, geležinkelių tiesimo specialistas Aleksejus Melnikovas, atvykęs į Vilnių tiesti geležinkelio Peterburgas – Vilnius, nusipirko Markučių dvarą iš lenko gydytojo Igno Godlevskio.
Markučių dvaro planas.
1860 m.

 

Manoma, kad I.Godlevskis teikė medicininę pagalbą 1863 m . valstiečių sukilimo dalyviams. Todėl dėl galimo pavojaus nutarė parduoti dvarą ir išvykti iš Vilniaus (kai kuriuose muziejuje saugomose dokumentuose teigiama, kad asmeniškai pats A.Melnikovas šantažavo I.Godlevskį dėl pastarojo palankumo sukilėliams, tuo priversdamas jį parduoti Markučių dvarą).

1867 m . A.Melnikovas įsigytame dvare pradėjo naujo namo - vasarvietės statybą. Ji buvo baigta 1868 m . Tais pačiais metais pastatyti ir pagalbiniai pastatai - mažesnis namas dvaro samdiniams bei arklidės ir vežiminė. Apie tai yra žinoma iš pastatų įvertinimo 1868 m . gegužės 8 d. akto. Jame pakankamai išsamiai aprašytas centrinis sodybos namas: sužinome, kad namas su dviem mezoninais pastatytas ant akmeninių pamatų, yra išvardinti namo langai ir jų išdėstymo tvarka, apdailos elementai. Trumpai aprašomi kambariai, jų dydis.

1875 m . Varvarai Melnikovai ištekant už Vasilijaus Moškovo, A.Melnikovas padovanojo jai Markučių dvarą kaip kraitį. Dovanojimo akte išsamiai apibūdinamas dovanojamas turtas: miškai, vandens telkiniai, vasarnamių naudmenos, dirbama ir nedirbama žemė bei visi dvaro pastatai. Dovanojamą Markučių dvaro kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą bei grynas lėšas A.Melnikovas įvertino 100000 rublių sidabru. Muziejuje išlikęs ir saugomas šio dvaro planas bei 1875 m . spalio 30 d. sudarytas šio dvaro dovanojimo V.Melnikovai aktas.

Nuo 1875 m . lapkričio 25 d. (tai pažymėta dvaro dovanojimo akte) A.Melnikovo dukra Varvara Moškova tapo Markučių dvaro savininke, kurį valdė iki mirties ( 1935 m .).

Markučių dvare A.Melnikovo duktė nuolat gyventi įsikūrė ne iš karto. 1877 m . išsiskyrusi su Vasilijumi Moškovu, ji kurį laiką gyveno Peterburge. Susituokusi su Grigorijumi Puškinu išvyko gyventi į Michailovskoje, kur gyveno iki 1899 m . Į Markučius savininkė atvykdavo tik laikinai - dažniausiai vasaroti. Markučių dvarą valdyti ji pavesdavo savo patikėtiniams (iš V.Moškovos laiškų žinoma, kad 1882 m . dvaro valdytoju buvo I.Novickis, 1883 m . šias pareigas ji siūlė M.Ustinovičiui, teigdama, kad pati neturi galimybės rūpintis dvaro Viniuje reikalais. Taip pat nurodė, kokie darbai būtų valdytojo kompetencijoje – reikėtų vykdyti administracinį darbą, atstovauti dvaro reikalus teismuose, tvarkyti žiniaraščius, spręsti ginčus, nagrinėti prašymus).

Į Markučius Varvara ir Grigorijus Puškinai persikėlė tik 1899 m ., pardavę sodybą Michailovskoje.

Apie Markučių dvarą Grigorijaus ir Varvaros Puškinų laikais duomenys užfiksuoti 1868- 1935 m . dvaro inventorizacijos knygose, dvaro sąmatose bei kituose to meto dokumentuose. Išlikusiuose dokumentuose pateikti duomenys apie dvaro žemes, pastatus, žemės sklypų ir namų nuomos sutartis bei nuomininkus, teisminius ginčus bei naujai pastatytą gyvenamąjį namą – dvaro centrą. Yra duomenų apie centrinio namo kambarių apstatymą, baldus bei kitus daiktus (vėliau šie duomenys panaudoti kuriant muziejų – siekta maksimalios autentikos).

Žinoma, kad visas dvaro centrinės sodybos ūkinis - pagalbinis sektorius buvo pastatytas namo pakalnėje: taisyklingo išplanavimo kieme buvo arklidės šešiems arkliams, medinė ledainė, paukštidė, sodo namelis ir mūrinis rūsys įkalnėje. Šalia - didelis vaismedžių sodas, aptvertas medine tvora. Dvaro parkas užėmė 15 ha . Parkas buvo aptvertas vielos tvora ir gražiai prižiūrimas. Jame tyvuliavo keturi tvenkiniai, įrengti kriketo aikštelė, vyno rūsys, ledainė, oranžerija, kurioje augo palmės, fikusai, oleandrai, rožės, kaktusai, buvo laikomi povai.

Dvaro žemėse buvo pristatyta vasarnamių, kuriuos G. ir V. Puškinai nuomodavo ir gaudavo iš to nemažai naudos. Išlikusios nuomos sutartys, iš kurių matyti, kad dažniausiai buvo nuomojamos Pušinės, Parko, Sodo, Kačerginės, Naujosios Michailovskojės vilos. Nuomoti ne tik vasarnamiai, bet ir žemės sklypai, kuriuose steigėsi restoranai, kavinės, parduotuvės. Du namus, rūsį, ledainę ir žemės sklypą 1901 m . sutuoktiniai nemokamai išnuomavo labdaros organizacijai “Dobrochotnaja kopeika”, kurios Paplaujos skyriaus pirmininke buvo V.Puškina.

Mirus Grigorijui Puškinui toliau dvaro reikalus tvarkė ji pati. 1905- 1906 m . revoliucinio judėjimo metu V.Puškinos lėšomis Markučių dvare įsteigta policijos apsauga. 1910 m . dvaras įtrauktas į miesto ribas. 1913 m . ji pradėjo statytis dviejų aukštų mūrinį namą Subačiaus g. Nr.6. (manoma, kad jau tada jos sąmonėje subrendo idėja paversti dvaro centrinę sodybą poeto A.Puškino atminimo saugojimo centru, o pačiai persikelti gyventi į naujai statomą namą).

Lėšų pragyvenimui ji gaudavo, nuomodama vasarnamius bei pardavinėdama žemės sklypus. Dvaro pastatų ir žemės sklypų smulki parceliacija vyko ir esant gyvam Grigorijui Puškinui.

Vokiečių okupacijos metu V.Puškina kelerius metus gyveno Peterburge. Markučių dvarą tvarkė jos patikėtinis Vladimiras Nazimovas. Okupacija Markučių dvarui padarė didelių nuostolių. Dvaro ūkis smuko. Iš V.Puškinos sudaryto dvaro nuostolių sąrašo žinoma, kad piniginė nuostolių vertė siekė 105736 rublius: sugriauti keli namai, sudegintos Pušinės ir Naujosios Michailovskojes vasarnamiai, arklidė ir rūsys prie Pušinės vilos. Iškirsta daug miško. Labai nukentėjo dvaro parkas ir sodas bei gyvenamojo namo patalpų apstatymas: dingo vertinga Grigorijaus Puškino medžioklės trofėjų ir ginklų kolekcija, nemažai paveikslų, knygų ir kitų daiktų.

1917 m . grįžusi iš Peterburgo į Markučius Varvara Puškina jau nerado ankstesnės prabangos. Smukęs Markučių dvaro ūkis nepajėgė atsigauti. V.Puškinai iki mirties teko kovoti dėl dvaro išsaugojimo nuo galutinio bankroto.

Nuo 1920 m . Markučių dvaro smulki parceliacija tapo nuolatiniu reiškiniu: neturėdama pastovaus pragyvenimo šaltinio (neskaitant gaunamos pomirtinės vyro pensijos), tačiau nepajėgdama atsisakyti dvarininkiškų įpročių ir prabangaus gyvenimo, iki pat mirties V.Puškina pardavinėjo žemės sklypus. Tačiau dvaro materialinė padėtis nuo to negerėjo, o atvirkščiai - dvaro savininkė brido į vis didesnes skolas. Jai priklausiusiose, bet parduotose žemėse išaugo visas Markučių priemiestis, atsirado apie dvidešimt gatvių. Priemiestis priartėjo prie pat centrinės sodybos.

Patekusi į kritinę padėtį, 1928 m . V.Puškina siūlė Vilniaus stačiatikių konsistorijai pirkti visą likusį Markučių dvarą kartu su pagrindine sodyba, kurios ilgą laiką net nesiryžo siūlyti parduoti. Parduodamą turtą ji įvertino 20000 dolerių. Tačiau Vilniaus stačiatikių konsistorija atsisakė šio pirkinio, nes sudaryta pirkimo komisija apžiūrėjusi pirkinį nustatė, kad gaunamos 5000 zlotų metinės dvaro pajamos nepakankamos net procentams už ankstesnius įsiskolinimus apmokėti, ką jau bekalbėti apie naujus įsiskolinimus, kurie susidarytų nupirkus dvarą.

Nepavykus parduoti viso dvaro iš karto, ji ir toliau pardavinėjo žemes mažais sklypais: vien 1930- 1935 m . pardavė 166 sklypus (bendras plotas – daugiau kaip 72 ha ). Markučių dvarui liko tik apie 19 ha žemės, o 1932 m . V.Puškina, iš kažkada jai priklausiusio 270 ha dvaro, asmeniškai valdė ir naudojosi tik 5,6 ha .

Paskutiniais gyvenimo metais jos nuosavybėje buvo tik daugiau nei 3 ha dvaro dalis – praktiškai jai liko tik centrinė Markučių dvaro sodyba (tai liudija V.Puškinos testamentas)

1935 m . V.Puškina mirė, palikdama dvarą skolose bei teisminių ginčų rutinoje.

Toliau bankrutuojančio dvaro reikalus tvarkė jos patikėtinis ir testamento vykdytojas V.Nazimovas. Jis buvo parengęs dvaro likvidacinį planą.

Tačiau prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, Lietuva tapo TSRS sudėtine dalimi, dvarai Lietuvos TSR buvo nacionalizuoti.

© Rimgaudas Ryliškis, tekstas, 2004

A.Melnikovo
vasarvietės statybos
pradžia. Pamatų pašventinimas. 1865 m.
 
 
Vasarvietės statyba
buvo baigta 1867 m.
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

G. ir V. Puškinų šeimyninės
koplytėlės statyba buvo
baigta 1906 m.
Tais pačiais metais ji
buvo pašventinta Šv.
Varvaros vardu.

 
     
« Atgal | Į viršų
Adresas: Subačiaus g. 124, LT-11345
Telefonas / faksas: 2600080
Muziejus lankymui atidarytas
Treciadieniais – sekmadieniais
nuo 10 iki 17 val.
info.puskino@vilniausmuziejai.lt
www.vilniausmuziejai.lt