Ad memoriam

ALMA GUDONYTĖ
(1930.12.04 - 2010.08.27)

     Rugpjūčio 27 dieną, eidama 80-uosius metus, po sunkios ligos mirė Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus direktorė, pedagogė, visuomenininkė Alma Gudonytė, 19 metų paskyrusi Šlapelių  muziejui, jo įkūrimui, pasišventusi kultūrinei ir švietėjiškai veiklai.
  
       Gimė A. Gudonytė 1930 m. gruodžio 4 d. Narbūčių km. (Anykščių raj.), nuostabios gamtos apsuptyje, sodyboje prie ežero, kur leido savo laimingos vaikystės dienas. Jaunystėje pamilo knygas, poeziją, ramią kanklių melodiją, jomis ir pati išmoko groti.
       Šeimoje  Alma buvo vyriausioji dukra iš keturių vaikų.
       Mokėsi Aulelių (Anykščių r.) pradinėje mokykloje, Svėdasų vidurinėje mokykloje, 1950-1954 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute, kur įgijo lietuvių kalbos mokytojos specialybę. Turbūt iš tėvo paveldėta meilė literatūrai ir nulėmė specialybės pasirinkimą.
       1954-1958 m. A. Gudonytė dirbo Šilalės vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, 1958-1960 m. – skiriama šios mokyklos direktore, vėliau – Šilalės rajono švietimo skyriaus mokyklų inspektore.
        1961- 1971 m. ji dirba Pedagogikos mokslinio tyrimo institute.  A. Gudonytė yra metodinių knygų ir vadovėlių autorė: „Suaugusių mokinių savarankiškumo ugdymas per gimtosios kalbos pamokas“, „Vientisinio sakinio sintaksė“, „Lietuvių kalbos pagrindai“, „Lietuvių kalbos pratimai vakarinių pamaininių ir neakivaizdinių vidurinių mokyklų IX klasėms“, „Lietuvių kalbos mokymo vakarinėje mokykloje ypatumai“ . Ji yra vadovėlio aukštosioms mokykloms „Pedagogikos paskaitos“ bendraautorė.
        1991 m. atgavus Lietuvai nepriklausomybę, A. Gudonytė įsipareigoja vykdyti Marijos Šlapelienės testamentą – buvusiame Marijos ir Jurgio Šlapelių name įkurti muziejų. Tais pačias metais paskiriama muziejaus direktore. Šlapelių dukters Gražutės Šlapelytės (gyveno Santa Monikoje, JAV) remiama, ji vadovauja namo restauravimui, ekspozicijų parengimui.
        Čia dirbdama ji parengė spaudai straipsnių rinkinį „Vilnijos atgarsiai“ , prisidėjo istorikei N. Kairiūkštytei rengiant žinyną  „Lietuvybės kovų verpetuose: Vilniaus ir Seinų kraštas XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje“. Jos rūpesčiu buvo išleistos V. Žuko knygos „Marijos Šlapelienės knygynas Vilniuje“ ir „Marijos ir Jurgio Šlapelių archyvas“.
        A. Gudonytė buvo Vilniečių ainių klubo, Tėvynės pažinimo draugijos ir kitų bendruomeninių organizacijų narė bei rėmėja.

         Netekome lietuvės patriotės, atsidavusios švietėjiškai veiklai. Ji iškeliavo anapilin atlikusi savo misiją, tikinti gražia Lietuvos ateitim...
        Palydime į amžino poilsio vietą, šalia savo tėvelių, kur žalios pievos vaikystėje kvepėjo, kur ežeras kojas gaivino... – į  gimtuosius Narbūčius...

Danguolė Žemaitytė