Barbora Mejerytė gimė 1898-12-15 (3) Vainagiuose, Kurtuvėnų par., Šiaulių aps. grafo Pliaterio vyriausiojo miškų prižiūrėtojo ir grafo kambarinės šeimoje. Baigė namų ruošos mokyklą Obeliuose (Zarasų aps.), veliau, 1918 m., aukso medaliu baigė „Žiburio“ draugijos mergaičių gimnazijos Tambove 7 klasę, o 1922 m. B.Mejerytė Kauno gimnazijoje eksternu išlaikė egzaminus brandos atestatui gauti. Tuo gabios mokinės mokslai nesibaigė - du semestrus mokėsi VDU filosofijos fakultete, tačiau teko studijas nutraukti, nes materialiai reikėjo paremti savo šešis besimokančius brolius ir seseris. Pradėjo dirbti. Buvo mokytoja Kražių, Skuodo, Šiaulių ir Bazilionų gimnazijose.
1928 m. Lietuvos Respublikos Prezidentas B. Mejerytę apdovanojo Lietuvos nepriklausomybės 10 metų jubiliejiniu medaliu.
Drąsiai galime sakyti, kad B. Mejerytė buvo viena iš tų Lietuvos eruditų ir šviesuolių, prisidėjusių prie Tėvynės kūrimo aktyvia kūrybine veikla. Ji domėjosi grožine (ypač anglų) literatūra, daile, muzika. Mokėjo ir daug kalbų: graikų, lotynų, anglų, italų, lenkų, prancūzų, rusų, vokiečių. Senatvėje dar pati studijavo čekų ir ispanų kalbas. Bendravusi su Lazdynų Pelėda, Maironiu, V.Mykolaičiu-Putinu, S.Nėrimi, B.Sruoga, Šatrijos Ragana, ir Vaižgantu, negalėjo būti abejinga tautos likimui. 1931 m. Švietimo ministerija B.Mejerytei pripažino vidurinės mokyklos mokytojos vardą ir suteikė teisę dėstyti lietuvių, lotynų kalbas, istoriją, visuomenės ir gamtos mokslus, matematiką, fiziką, geografiją. Po Antrojo Pasaulinio karo apsigyveno Žalpelių kaime. Sukaupė gausią asmeninę biblioteką.
Kalbų mokėjimas B. Mejerytei suteikė galimybe užsiimti grožinės literatūros vertimu. Ji iš anglų kalbos išvertė Č. Dikenso romaną „Dombis ir sūnus“ (1958 m.), D.Golsvorčio „Forsaitų sagą“ (1950), V. Skoto „Aivenchą“ (1954 m.). B. Mejerytės gyvybė užgeso 1982 m. sausio 3 d. Kurtuvėnuose (Šiaulių raj.).
Pagerbti šią iškilią asmenybę ėmėsi Bazilionų vidurinė mokykla, kurioje nuo 2003 m. vykdomas projektas „Barbora Mejerytė – mokytoja, vertėja, rašytoja“. 2005 m. buvo paminėtas 105-erių metų jubiliejus ir pradėtas tyrinėti kūrybinis palikimas, o 2006 m. pristatytas romano „Jonė“ rankraštis. Jau po metų išleista Barboros Mejerytės knyga, romanas „Jonė“. Šiais metais organizuojamas renginių ciklas, skirtas B. Mejerytės 110-osioms gimimo metinėms paminėti.
B. Mejerytė ir B. Grincevičiūtė be galo panašios požiūriu į gyvenimą ir kūrybą. Jas sieja įgimtas ir atviras sąžiningumas, meilė menui savyje, bet ne meilė sau mene. Šias moteris sieja tai, kad jos siekė kurti ne sau, bet kitiems.
Muziejaus svečius pasveikino ir renginį vedė Bazilionų vidurinės mokyklos direktorius Rimantas Gorys, kuris kartu pristatė rašytoją B. Mejerytę bei padėkojo už galimybę pristatyti knygą Vilniečiams.
Renginio svečius ir dalyvius su knygos sutiktuvėmis pasveikino filosofas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Romualdas Ozolas. Filosofas atkreipė dėmesį į tai, kad tokių asmenybių kaip B. Mejerytė, Lietuvoje tikrai yra nedaug, o ir romanas puikiai gali lygiuotis į Šatrijos Raganos ar Juozo Baltušio kūrinius. Kalbėdamas apie kūrinį, filosofas pabrėžė, kad autorė yra puiki psichologijos žinovė. Pradėjus knygą skaityti, sunku atsitraukti, ji tarsi nugramzdina į įvykių sūkurį. Lietuvos Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė sveikindama svečius pastebėjo, jog romano kalba labai šilta, joje gausu mažybinių maloninių žodžių, kurie šiuo metu literatūroje yra tokie reti.
Autorę plačiau pristatė Bazilionų vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Irena Vaičiulienė pranešime „Barbora Mejerytė - mokytoja, vertėja, rašytoja“.
Dr. Vaclovas Bagdonavičius mielai pasidalijo prisiminimais apie B. Mejerytę. Jis pažinojo autorę, žinojo ir tai, kad ji vertėja, tačiau buvo labai nustebintas, sužinojęs, jog ji parašė romaną. Apie kūrinio kelią knygos link plačiau papasakojo Bazilionų vidurinės mokyklos direktorius Rimantas Gorys. Kūrinio rankraščiu buvo susidomėta gerokai vėliau po autorės mirties. Rankraštis buvo be braukymų ir pataisymų, vadinasi, jau visiškai baigtas. Neaišku, kada jis buvo pradėtas rašyti, kadangi nėra jokių datos įrašų. Vienintelė data yra parašyta pirmosios dalies pabaigoje - 1946-ieji. Taip pat neaišku kiek laiko kūrinys buvo rašomas, tačiau manoma, kad ne vienerius metus.
Tėvas Pavlo Jachimec pasakojo apie Bazilijonų vidurinės mokyklos, Šiaulių universiteto ir vienuolyno bendradarbiavimą ir nuveiktus darbus. Dr. Aldona Vasiliauskienė taip pat džiaugėsi šiuo bendradarbiavimu ir vis labiau stiprėjančiais ne tik dalykiniais bet ir dvasiniais ryšiais.
Klausytojų širdis džiugino Šiaulių konservatorijos akordeonininkai Liudas Šiukšteris ir Aurimas Goris. Koncertui atlikėjus ruošė Marytė Markevičiūtė.
Laima Žukauskaitė, vyr. fondų saugotoja
