2008 m. kovo 19 d. Venclovų namuose-muziejuje vyko knygos "Antanas Venclova epochų vėjuose" pristatymas. Knygą išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos skyrius 2007 m. (redaktorė Vanda Šatkuvienė). Jos sudarytojas, pratarmės ir komentarų autorius - instituto darbuotojas doc. dr. Ramutis Karmalavičius. Knygoje spausdinami Venclovų namuose-muziejuje 2006 m. surengtos konferencijos "Antanui Venclovai - 100" pranešimų pagrindu parašyti straipsniai, pluoštas archyvinių A. Venclovos tekstų, o taip pat fotografijos iš muziejaus fondų. Viršelyje intriguojanti citata iš Tomo Venclovos komentaro: "Visada geriau būti advokatu negu prokuroru, ar turėtum reikalo su Hamsunu, ar su Poundu, ar su Brechtu, ar su Majakovskiu. Kultūrai daugiau naudos duoda advokatai negu prokurorai. Tačiau be advokatų ir prokurorų yra dar teisėjas, kuris paskelbia verdiktą. Žmonijos likimas yra toks, kad teisėjas yra istorija, dažniausiai gana tolima istorija. Bet kol ta tolima istorija nepaskelbė savo verdikto, advokatų ir prokurorų ginčai, kaip ir kiekviename teisme, būna įdomūs".
Vakaro metu knygą pristatė Ramutis Karmalavičius, pabrėžęs, kad sovietmečiu apie tos sistemos žmones ne viską galima buvo viešai sakyti (pvz., faktą, kad į komunistų partiją A. Venclova įstojo tik 1952 m. jis sužinojo tik rengdamas konferenciją). R. Karmalavičius priminė pastaruoju metu atsirandantį naują požiūrį į trečiafrontininkus ( be politinio konteksto, o tik kaip į literatus), paminėjo pranešimų temas ir autorius, sūnaus Tomo Venclovos komentarus ir jo mintį, kad tokias konferencijas reikėtų surengti ne tik jo tėvui, bet ir T. Tilvyčiui, K. Korsakui, L. Girai. Knygos sudarytojas sakė, kad verta atskirti ideologinį vertinimą nuo asmens kūrybinių darbų, nes neigiamas ideologinis vertinimas tarsi nutraukia visus tyrinėjimus. Vakare kalbėjęs istorikas dr. Česlovas Laurinavičius dar kartą pažymėjo, kad, be abejo, A. Venclova - labai ryški savo epochos asmenybė, kultūrą reflektuojantis žmogus, todėl neturėtume bijoti tyrinėti jo gyvenimo ir kūrybos. Galime atkreipti dėmesį, kad pats istorikas parašė išsamų ir problemišką straipsnį apie Antano Venclovos politinio apsisprendimo motyvus ir kainą, spausdinamą pristatytoje knygoje.
Vėliau buvo parodyti trys dokumentiniai kino siužetai iš muziejaus archyvo. Pirmąjį Lietuvos Kino Studija padovanojo Venclovai 50-mečio proga, antrasis sukurtas 1975 metais, o trečiasis siužetas, kaip spėjame, filmuotas 1947(8?) metais Venclovų namuose, dabartiniame muziejuje. Pristatydamas kino medžiagą, dokumentinių filmų kūrėjas Algirdas Tarvydas priminė, kad lietuviška kino kronika leidžia mums ekrane pamatyti daugelį dabar jau mirusių iškilų asmenybių. Venclova dirbo švietimo ministru, jam buvo pavaldi ir kino kronika, būtent todėl LKS kolektyvas atsidėkodamas už globą ir pagalbą sukūrė jam tokį kino montažą.
Vakare dalyvavo straipsnio apie A. Venclovos vertimus autorė dr. Alma Lapinskienė, dr. Donata Mitaitė, rašiusi apie A. Venclovos poeziją, dr. Jonas Šlekys, kuris, pasak R. Karmalavičiaus, visuomet gilinasi į detektyvinius literatūrologijos momentus, doc. dr. Jadvyga Bajarūnienė, parašiusi išsamų straipsnį apie Venclovos kūrybos vokiškuosius kontekstus. Svečių tarpe matėme profesorę Ireną Veisaitę, buvusią muziejaus vadovę Vandą Lipskienę, jos vyrą, A. Venclovos asmenybės tyrinėtoją Stasį Lipskį, Vilniaus gidų bendrijos pirmininkę Nijolę Vitėnaitę ir kitus kultūrai dirbančius žmones.
Vakaro rengėja ir apžvalgos autorė Birutė Vagrienė
B. Vagrienės, A, Vagrytės ir G. Zemlicko fotografijos
