Vilniaus miesto savivaldybės muziejai

D

Nuotraukos iš vaikaičio Andriaus Cvirkos archyvo
Parodą pristato Vilniaus memorialinių muziejų direkcijios Venclovų namai-muziejus

 

 

 

 

ŽIŪRĖTI FOTOGRAFIJAS

 

M. Račkausko BIBLIOGRAFIJA

 

VAIKAITIS TOMAS VENCLOVA: „...Jis buvo humoristas, skeptikas, ironiškai nusiteikęs bet kokios valdžios ir bet kokios pripažintos vertybės atžvilgiu. Toloka nuo ideologijos profesija padėjo jam gana nepriklausomai laikytis net labai tamsiu istorijos periodu. Man jis buvo jungtis su senuoju, priešsovietiniu pasauliu, netgi su pasauliu prieš Pirmąjį pasaulinį karą, ir dar toliau - su švietimo ir Renesanso tradicija". (Manau, kad...: Pokalbiai su Tomu Venclova, Vilnius: Baltos lankos, 2000).

 

 

A. Cvirkos prisiminimai

Vos pusantrų metų - 1941 – kilus karui, likau be tėvų. Jiedu nuo karo sumaišties pasitraukė i Rusiją (grįžę tvirtino, pasibaisėję ja). Mane, kad išgyvenčiau paliko močiutės Elenos ir tėvelio Merkelio Račkauskų globai. Augau jųjų namuose Kaune, Fredoje. Daugiau...

 

 

 

 

 

 

 

 

BIOGRAFIJA

 

Melchioras Račkauskas (1885.1.6 Šiaudinėje (Akmenės raj.) - 1968.1.7 Kaune) - filologas, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino trečiojo laipsnio ordino kavalierius (1930 m.), Lietuvos TSR nusipelnęs mokslo veikėjas (1965 m.) 1904 - 1906 m. Peterburgo universitete studijavo teisę. 1910 m. baigė Odesos universitetą (klasikinė filologijos specialybė), mokytojavo Bolgrado (Odesos sr.) ir Chersono gimnazijose. 1921 - 1923 m. Panevėžio gimnazijos, mokytojų seminarijos mokytojas. 1923 - 1927 m. Mažeikių gimnazijos direktorius ir Kauno universiteto lotynų kalbos dėstytojas. 1927 - 1940 m. Švietimo ministerijos mokyklų inspektorius ir Kauno universiteto docentas. 1940 - 1941 m. Kauno III gimnazijos direktorius. 1941 - 1944 m. Kauno suaugusiųjų gimnazijos mokytojas. 1944 - 1949 m. Kauno, 1949 - 1967 m. Vilniaus universiteto klasikinės filologijos profesorius.

Parengė lietuviškų sentencijų rinkinį (1928 m.), knygą „Romėnų senybės" (1929 m.), Cezario, Livijaus, Horacijaus ir kitų romėnų autorių komentarus, romėnų literatūros chrestomatiją „Anthologia latina" (su J. Vosyliumi, 3 d., 1938 - 1940 m.), graikų kalbos gramatiką (1930 - 1934 m.), lotynų kalbos vadovėlių vidurinėms ir aukštosioms mokykloms. Išvertė Platono dialogus („Sokrato apologija. Kritonas", 1927 m., „Faidonas", 1930 m., „Puota. Faidonas", 1935 m; „Platono dialogai", 1968 m.), Erazmo Roterdamiečio „Pagiriamąjį žodį kvailybei" (1950 m.), T. Lukrecijaus poemą „Apie daiktų prigimtį" (1964 m.) ir kt., paskelbė straipsnių bei recenzijų antikinės literatūros klausimais, apsakymų (Myrėno slapyvardžiu). Paliko atsiminimų rankraščių apie Žemaitiją ir Šiaulius 1885 - 1905 m.

 

© Vilniaus memorialinių muziejų direkcija

IŠ DUKROS MARIJOS CVIRKIENĖS ATSIMINIMŲ

Mėgo literatūrą, daug skaitė. Daugiau...

IŠ POETO VACIO REIMERIO ATSIMINIMŲ

Taip, pokario metais, gyvendamas Kaune (1 945-1 949m.), susipažinau su šiuo mokslo vyru. Daugiau...

IŠ I-OSIOS 1927 M. LAIDOS ABITURIENTO ALBINO MOLIO ATSIMINIMŲ

1923m. gavome naują direktorių, mokslininką kalbininką Merkelį Račkauską. Daugiau...

IŠTRAUKA IŠ RAŠYTOJO ALEKSO BALTRŪNO ATSIMINIMŲ

Kauno Valstybinio universiteto Istorijos-filologijos fakultetas anuomet stokojo ryškesnių asmenybių, Daugiau...

 

Paroda paskelbta 2005.01.06

Parodos sudarytoja Birutė Vagrienė

 

 

 

 

 

 

 

Skaityti apie kitus šeimos narius...